Paruošėme straipsnį, į kurį sudėjome savo daug metų kauptos patirties. Paprastai ir suprantamai kiekvienam, kuris stato namą ir nori nenori susidurs su “statybų popierizmu”. Straipsnį jau publikavo DELFI ir lrytas. Tikėtina, kad ir kitos žiniasklaidos priemonės jį spausdins. Tema aktuali. Dalinuosi turiniu ir čia.
Mantas, pridavimaiLT vadovas
Naujai pastatyto ar rekonstruoto gyvenamojo namo registravimas reikalauja ne tik lėšų ir laiko, bet ir išmanymo, be kurio šis procesas gali tapti tikru galvos skausmu. Savo pastangomis dokumentus tvarkantys žmonės neretai susiduria su sunkumais ir sulaukia statybos inspekcijos specialistų pastabų, kurios neleidžia užbaigti namo registravimo procedūros.
Su namo įteisinimu (liaudyje dar žinomu kaip „namo pridavimas“) dirbančius specialistus vienijančio portalo pridavimaiLT vadovas Mantas Milašauskas įvardija pagrindines klaidas, kurios 2019 metais dažniausiai kėlė rūpesčių registruojant naujos statybos ar rekonstruotus gyvenamuosius namus.
Darbo projektas
M. Milašauskas atskleidžia, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų – darbo projekto nebuvimas. Žmonės, retai susiduriantys su statybų dokumentacija paprasčiausiai neskiria techninio ir darbo projekto. Norint gauti leidimą statybai užtenka parengti techninį projektą, o norint statyti reikia turėti ir darbo projektą arba techninį darbo projektą (“du viename variantas”).
Darbo projektas, trumpai tariant, yra namo konstrukcijų projektas. Jame detaliai projektuojami pagrindiniai statomo namo mazgai, tokie kaip pamatai, sijos, perdangos, stogo konstrukcija. Darbo projekte detaliai aprašomos naudojamos medžiagos ir pan.
Namo aukštis sklype
Projektuojant namą architektai naudojasi topografiniu planu, kuriame užfiksuotos sklypo aukščių altitudės. Dažniausiai namas suprojektuojamas taip, kad atrodytų logiškai plane: pakeliamas namo cokolis, numatomas trinkelių ir privažiavimo aukštis, tikrinami konkrečiai teritorijai keliami statinių aukščio ribojimo standartai.
Visgi, mūsų pašnekovas primena, kad gavę statybos leidimą ir ruošiant statybų aikštelę žmonės mėgsta “pasitvarkyti” sklypą taip, kaip jiems atrodo logiška. Jei atrodo, kad namas stovės per aukštai, nukasa dalį žemės. Arba atvirkščiai, jei atrodo, kad namas stovės per žemai ir kils patvankos pavojus, supila papildomo grunto. Jei tokie sklypo “patvarkymai” yra reikšmingi, nenustebkite, jei teks paplušėti papildomai tvarkant dokumentus.
Namo matmenų pasikeitimas
Renkantis projektą arba ruošiant individualų gyvenamojo namo projektą statytojai daug laiko galvoja apie būsimo būsto patogumą, praktiškumą ir stengiasi maksimaliai pritaikyti prie savo šeimos poreikių. Tačiau atėjus statybų etapui kyla noras kažką pakeisti ir patobulinti. Kartais tai tiesiog siekis sutaupyti lėšų, kartais statybos rangovo patarimas, o kartais paprasčiausiai atsiradęs naujas poreikis, kurio projektuojant dar nebuvo.
Pasak pridavimai.lt vadovo, taip pastatomi aukštesni nei buvo numatyta namai, atsiranda sienų perstumdymai ir t.t. Tačiau jei namo aukštis ar išorinės sienos buvo pakeistos reikšmingai, statybų inspektorius tikrai parašys pastabą ir neišduos dokumento namo įteisinimui. Taip ne kartą nutiko ir jo klientams.
Namo vieta sklype
Netinkamai pažymėta statomo namo vieta sklype neabejotinai patenka į dažniausiai pasitaikančių klaidų sąrašą.
M. Milašauskas įspėja, kad namo vietai sklype galioja panašūs reikalavimai nuokrypiams kaip ir namo matmenų atveju. „Jei paklaida nėra didelė, sutvarkyti tokį netikslumą nėra sudėtinga. Tačiau jei namas pastatytas reikšmingai pakeitus vietą (pagal šiuo metu galiojančius standartus – daugiau nei 1m) gali tekti naikinti išduotą statybos leidimą ir derinti statybų projektą iš naujo“, – patirtimi dalinasi specialistas.
Atestuoti statybų specialistai
Pašnekovas teigia dažnai sulaukiantis klausimo, ar statant ūkio būdu reiktų samdyti atestuotus statybų specialistus. Paprastai statytojai neskiria statybų vadovo nuo techninio statybų prižiūrėtojo. Visgi, įstatymų numatyta tvarka statybų procese jie turi skirtingas pareigas. Dažniausiai statant privačius gyvenamuosius namus klientai atestuoto statybų vadovo apskirtai neturi arba turi sudarę sutartį dėl techninės priežiūros, nors ji nėra privaloma.
Statybos techniniuose reglamentuose detaliai aprašoma, kada ir koks specialistas turi dalyvauti statybose, kokie reikalavimai jam taikomi. Tačiau įprastai statant individualius gyvenamuosius namus užtenka turėti statybų vadovą. Techninis statybų prižiūrėtojas reikalingas statant dvibučius, blokuotus namus arba didelius individualius namus (didesnius nei 300m2).
Draudimas
Vos prieš kelerius metus atsiradęs reikalavimas. Pradėjus statybas 2017 metais ir vėliau privalu apsidrausti statytojo civilinės atsakomybės draudimu. Draudimas skirtas užtikrinti tiek galimos žalos tretiesiems asmenims nuostolių atlyginimą, tiek atsiradusius nuostolius statybų metu. Skirtingos draudimo bendrovės siūlo skirtingus draudimus už skirtingą kainą. Paprastai šios rūšies polisas kainuoja 200-300 eurų metams, bet statant medinių konstrukcijų ar panašų namą įmoka gali siekti ir 1000 eurų.
Pašnekovo teigimu, statytojai apie tokį reikalavimą dažnai nežino arba sąmoningai stengiasi sutaupyti. Atėjus metui įteisinti užbaigtą statybą privalu pateikti draudimo polisą ir apmokėjimo kvitą. Jei jo nėra, tenka daryti polisą „dėl akių“, draustis retrospektyviai ar pan.
Vandens tiekimas
Norint įteisinti naujai pastatytą namą privalu įrodyti, kad namuose užtikrintas kokybiško vandens tiekimas. Jeigu namas prijungtas prie centralizuotų vandens tinklų – viskas paprasta. Užtenka pateikti vandens tiekimo sutartį. Vandens gręžinio atveju, jeigu gręžinys yra oficialiai užregistruotas ir turi vandens gręžinio pasą, didelių pastangų taip pat neprireiks.
Visgi, pridavimai.lt vadovas ne kartą susidūrė su atvejais, kai gręžinys nėra registruotas arba vanduo pajungtas „laikinai“ be sutarties nuo kaimyno. Tokiu atveju tvarkant dokumentus teks daugiau paplušėti.
Inžinerinių tinklų pakeitimai
Ruošiant projektą statybų leidimui vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas projektuojamas pagal įstatymų keliamus reikalavimus. Dažnu atveju įrenginėjant nuotekų valymo įrenginius vandens gręžinio vieta parenkama kitoje sklypo vietoje.
Namo „pridavimo“ metu yra ruošiamos inžinerinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos. Jos tikrinamos ir žiūrima, ar atitinka suprojektuotus sprendinius. Jeigu pakeitimai yra nedideli (iki 5% pakeista trasos vieta) viskas gerai. Tačiau esant didesniems pakeitimams gali tekti keisti projektą.
Namo sandarumas
A, A+ ir A++ klasės namams būtini namų sandarumo bandymai. Paprastai tai namai, kuriems statybų leidimas yra gautas 2017 metais ar vėliau.
Nesandarus namas yra nekokybiškai atliktų statybos darbų pasekmė. Ir tai yra rimta kliūtis registruojant namą. Nesandarus statinys neatitiks keliamų energinių reikalavimų ir negalės gauti tinkamo energinio sertifikato. Be tinkamo sertifikato nebus galima gauti namo užbaigimą patvirtinančio dokumento.
M. Milašauskas pasidalino patarimu: statykite kokybiškai ir namo sandarumo bandymą atlikite dar nepabaigę visų apdailos darbų. Atsiradus trūkumams turėsite laiko pataisyti. Jeigu visi apdailos darbai baigti, o namas kiauras – taisymui teks plačiai atverti piniginę.
Naujų priestatų atsiradimas
Nenumatyti projekte namo priestatai, tokie kaip stoginė automobiliui, terasa, įstiklintas prieangis ar balkonas gali tapti tikru galvos skausmu.
Mūsų pašnekovas pataria planuojant papildomus priestatus neskubėti. Geriau įteisinti namą, kuris buvo suprojektuotas, o priestatus derinti vėliau. Priestatų, kurie statyti pasitarus su specialistais, įteisinimas gali būti nesudėtingas. Tačiau pasitaiko, kad reikia rengti rekonstrukcijos projektą ir gauti naują statybos leidimą.
Baigdamas pokalbį M. Milašauskas papasakojo, kad patirties statybų srityje neturintiems žmonėms naujai pastatyto ar rekonstruoto gyvenamojo namo registravimas išties gali sukelti daug rūpesčių ir dažnai atrodyti pernelyg painus. Tokiu atveju, jis rekomenduoja kreiptis į specialistus, kurie padės išsiaiškinti klaidas ir trūkumus, bendradarbiaus su atitinkamomis tarnybomis ir padės sutvarkyti reikiamus dokumentus. Tai leis naujakuriams ne tik negaišti savo brangaus laiko, bet ir sutaupyti lėšų.
Ar reikia projekte numatyti vandens šulinį ir/ar jo vietą, ar reikia šulinį registruoti?
Rengiant projektą privalu suprojektuoti ir inžinerinius tinklus – vanduo, kanalizacija, elektra. Tai yra minimumas.
Šuliniai nėra registruojami. Jeigu įrengiamas gręžinys – tuomet jis turi būti registruojamas, gaunamas gręžinio pasas. Jis naudojamas vėliau pridavimui.