Energiniai reikalavimai A++ ir ne tik

2021 01 01 įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams – A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Tai kėlė paniką 2020 metų pabaigoje – visi skubėjo derinti projektus, kad dar spėtų į A+ traukinį. Tai kelia klausimų ir šiandien. Kam taikoma, kaip išvengti, ar privaloma ir pan.?

Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. Neva tiesiog A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Didesni reikalavimai taikomi vėdinimo sistemoms su šilumogrąža, taip pat atitvarų ir pertvarų bei tarpaukštinių perdangų, skiriančių patalpose ar butuose įrengtus autonominius šilumos šaltinius, šiluminėms savybėms.

Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo.

Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo – nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius.

PASTABA! Kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ – reikia atlikti skaičiavimus. Todėl nevarkite su klausimais “Ar galiu daryti tą ir aną? Ar praeis A++?”. Ačiū.

Reikalavimai reikalavimais. Bet visa tai remiasi į pinigus – statybos sąnaudos išauga. O jei norisi savo jėgom pasistatyti nedidelį namelį sau? Jeigu nesinori “namo šiltnamio”? Jeigu norisi romantikos prie spragsinčio židinio vėsų rudens vakarą? O kaip su sodo namais? Natūralu, jog tai žmonėms rūpi. Klausimų šia tema gauname nuolat. Jų ypač padaugėjo 2021 metais. Tikiuosi šis post’as daugeliui bus paprastas informacijos šaltinis ir atsakys į kylančius klausimus.

Kam taikomi energiniai reikalavimai?

Visa informacija apie minimalius energinius reikalavimus, privalomumą ir pan. yra nustatyta Statybos įstatymo 51 straipsnyje.

Remiantis šio straipsnio 1 dalimi – Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

1. naujiems statomiems pastatams (jų dalims);
2. rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

2 punktas yra toks dažnu atveju diskutuotinas. Iš praktikos galime pasakyti, kad kalbant apie individualius gyvenamuosius namus, dažniausiai projektuose energinė klasė nėra “užkeliama”. Tad labiausiai energinis privalomumas liečia – naujas statybas.

Iškart kyla klausimas apie galimas išimtis. Jų yra.

Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai NENUSTATOMI (išimtys):

1. pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;
2. maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3. laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4. nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5. atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6. poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7. nešildomiems pastatams;
8. avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.

Taigi šioje dalyje randame kelias išimtis, kurios gali būti aktualios paprastiems žmonėms:

• 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 – energiniai reikalavimai nėra nustatomi. Taigi, jei tiek m2 užtenka – puiku;
• Sodų paskirties pastatai. Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Čia klausimas kaip ir kas tai tikrina, kontroliuoja? Tikriausiai niekas stipriai (bent jau kol kas) nekontroliuoja. Tačiau pvz. iš praktikos galime pasakyti, kad jeigu sodo pastato kadastrinėje byloje pažymėta, jog pastatas šildomas – reikalavimai energiniam taikomi. Praktikoje perkant/parduodant tokį pastatą notaras tikrai paprašys energinio sertifikato. Ar būtinai A++? Tikriausiai ne. Apie tai plačiau šiek tiek vėliau.

Kada privaloma sertifikuoti pastatą? T.y. gauti atitinkamą energinį sertifikatą

Apie tai – to pačio įstatymo, 51 straipsnio, 3 dalyje.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

1. užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
2. užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
3. parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;
4. didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.

O dabar šiek tiek kaip tai veikia praktikoje. Drįsčiau teigti, kad dar prie reikalavimų nespėta prisitaikyti. Dar nėra iki galo aišku kas ką kontroliuoja ir kas turi patikrinti ar pastatytas statinys tikrai atitinka A++?

Keletas pavyzdžių / pasvarstymų.

DĖMESIO!!!– informacija yra nuomonės tipo, parengta remiantis praktiniais pavyzdžiais ir viešai prieinama informacija. Tai nėra oficiali valstybinių įstaigų nuomonė. Todėl ji gali būti nuginčyta ir taikoma kitaip.

Naujai pastatytas 150m2 namas, kuriam leidimas derintas 2021 metais. Suprojektuota A++ klasė. Tokio namo pridavimas vykdomas derinant dokumentus su statybų inspekcija. Ji tikrai patikrins energinį sertifikatą. Jeigu pastatytas namas yra žemesnės klasės – įteisinti jo nepavyks. Čia kaip ir viskas aišku ir paprasta tuo klausimu. Bet, jei namas mažesnis? Inspekcija jo įteisinime nedalyvauja.

Naujai suprojektuoti gyvenamieji namai iki 80m2. Tokių tikrai yra labai daug ne tik Vilniuje ir Kaune. Blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai iki 80m2, jei jų bendras aukštis neviršija 8.5metrų – priskiriami 2 grupės nesudėtingiems statiniams. Projekte nurodoma, kad bus statomi A++ atitinkantys namai. Norint užbaigti tokių namų statybą ir įregistruoti 100proc baigtumą – užtenka atlikti statinio matavimus, parengti kadastrinę matavimų bylą, atnaujinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašyti deklaraciją ir pateikti Registrų centrui registruoti. Viskas. Registrų centras šiai dienai nereikalauja jokio A++ sertifikato, kadangi to reikalauti įstatymas nenumato. Išbandyta praktikoje. Rašant šį post’ą skambinau į Registrų centro konsultavimo telefonu ir darbuotoja tai man dar kartą patvirtino.

Kitas pasvarstymas. Kas jei tokį namą jau užregistravus norėsi parduoti? Notaras juk paprašys pateikti sertifikatą, kaip numatyta įstatyme. Taip tikrai. Bet kur pasakyta, kad notaras turi tikrinti kokia konkreti klasė tam namui turi būti? Praktika rodo, kad notarai tuo neužsiima ir netikrina ar pagal STR čia turėjo būti, B, A, o gal jau A++? Vadinasi nors ir namas statytas 2021 metais – praktikoje net parduodant šiai dienai niekas netikrins to A++. Nebent notaras bus super protingas ir tokį klausimą iškels. Tokių dar nesutikom. Rašant šį postą skambinau pažystamam notarų biurui ir jie man šią informaciją dar kartą patvirtino. Notaras netikrina kokia energinė klasė namui privalo būti pagal metus. Sandoris bus patvirtintas ir su D klase ir su bet kokia kita.

Kitas pavyzdys su sodo pastatais. Klasikinis atvejis – 79m2 sodo pastatas, kuriam nereikia net statybos leidimo. Labai panašus kaip ir kiti du pavyzdžiai aukščiau. Tokiam naujai statomam sodo pastatui reikalavimas A++ yra. Niekas nesiginčija. Parduodant sodą irgi sertifikatas būtų reikalingas . Tačiau, kas sodų atveju tą tikrina? Šiai dienai gaunasi, kad niekas. RC registruoja be sertifikato, o notarai formina su bet kokiu sertifikatu.

Ar taip bus visada? Greičiausiai ne. Viskas keičiasi. Pastebėjus šias spragas – greičiausiai kažkokia institucija (nesudėtingų statinių atveju greičiausia tai bus Registrų centras) bus įpareigota tikrinti ir A++ atitikimus. Ne tik VTPSI. Bet šiai dienai matome, jog taip yra.

PAVYZDYS! Projektuojamo vienbučio gyvenamojo namo „A++“ klasės energinio naudingumo modeliavimo sprendinių aprašymas

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pateikiami preliminarūs techniniai sprendiniai.

Sienos

Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)). Pasirinktas 30 cm pilkas polistireninis putplastis, kurio projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus plastikinės vinies tvirtinimo smeiges (4 smeigės į 1 m2), ir įdrėkimo įtaką, turi būti ne didesnis negu 0,035 W/mK.

Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK. Išorinių sienų šiluminė varža 9,770 m2K/W.

Išorinių sienų ir šlaitinio stogo perdangos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia.

Norminė gyvenamųjų “A++” klasės pastatų išorinių sienų šilumos perdavimo koficiento vertė U(N) lygi 0,11 (W/(m2K)).

Stogas

Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)). Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinę konstrukciją, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK. Iš vidinės pusės apšiltinimui parinkta 5cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinius tašus, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK. Iš išorinės pusės apšiltinimui parinkta 3 cm priešvėjinė akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, turi būti ne didesnis negu 0,034W/mK. Šlaitinio stogo perdangos šiluminė varža 10,011 m2K/W. Šlaitinio stogo ir išorinių sienų termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia.

Norminė gyvenamųjų “A++” klasės pastatų stogo šilumos perdavimo koficiento vertė U(N) lygi 0,10 (W/(m2K)).

Langai

Langai numatyti plastikiniai 3 stiklų, 2 selektyvinių stiklų, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 0,80 (W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė. Langai išnešti ant išorinės sienos termoizoliacinio sluoksnio.

Norminė gyvenamųjų “A++” klasės pastatų langų šilumos perdavimo koficiento vertė U(N) lygi 0,80 (W/(m2K)).

Durys

Durys numatytos plastikinės, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 1,20(W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė. Norminė gyvenamųjų “A+” klasės pastatų durų šilumos perdavimo koficiento vertė U(N) lygi 1,30 (W/(m2K)).

Grindys

Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,133 (W/(m2K)). Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Grindų ant grunto šiluminė varža 7,501 (W/(m2K)). Norminė gyvenamųjų „A++“ klasės pastatų šildomų patalpų atitvarų, kurios ribojasi su gruntu šilumos perdavimo koficiento vertė U(N) lygi 0,12(W/(m2K)).

Pamatai

Pamatai apšiltinti iš išorės ekstruzinio putplasčio termoizoliaciniu sluoksniu, 20 cm. Putplasčio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Deklaruojama putplasčio šilumos aidumo vertė yra 0,037 W/mK. Pamatų rostverko padas apšitintas 10 cm ekstruziniu putplasčiu, o pamatų rostverko vidinė dalis apšitinta taip pat 10 cm ekstruziniu putplasčiu, kurių projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Pamatų šiltalas susisiekia su išorinės sienos ir grindų termoizoliaciniais sluoksniais.

Kiti sprendiniai

• Oro apykaitos pastate rodiklio n50 vertė ne didesnė negu 0,60 (1/h).
• Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis.
• Karštas vanduo ruošiamas karšto vandens ruošimo talpoje, kurios tūris 200 litrų. Įvertinta, jog vamzdynai apšiltinti sienose po tinku. Karštas vanduo ruošiamas automatiškai su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu.
• Įvertinta, jog pastate šilumos šaltinis šildymo sistemai yra šilumos siurblys, kai energija yra paimama iš oro, kurio naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis negu 4,60 arba SPF rodiklis turi būti ne mažesnis negu 4,14. Būtina įrengti termines pavaras ant grindinio šildymo skirstymo kolektorių. Būtinas patalpų arba išorės termostatas.
• Numatyta priverstinė vėdinimo sistema su oro pašildymu, rekuperatorių skaičiuojamasis šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o ventiliatoriaus elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m3. Šildymui naudojamas elektrinis kaloriferis.
• Įvertinti 4 vnt. po 1,54 m2 (kolektoriaus plotas, neįskaitant rėmo) monokristalinio silicio saulės elementai, kurie yra vidutiniškai vėdinami, sumontuoti ant stogo 30o kampu, orientuoti į pietvakarių. Saulės elementų energijos panaudojimas šildymo sistemai, karšto vandens sistemai, elektros prietaisams, taikoma dvipusė apskaita.
• Vėsinimo sistemos patalpose nėra.

PASTABA. Pateikta informacija nėra oficiali LR įstaigų nuomonė. Informacija negali būti kopijuojama, platinama be pridavimaiLT sutikimo.

pridavimaiLT komanda