Kadastriniai matavimai

Kadastriniai statinių matavimai yra viena svarbiausių dalių įteisinant užbaigtą statybą. Matininkas (atestuotas) matuoja statinį vietoje, fiksuoja duomenis, ruošia kadastrinių matavimų bylą.

Pagal šios bylos duomenis statybų inspektorius tikrina galimus nukrypimus nuo projekto, registrų centras registruoja naujai suformuotą (ar pakeistą) nekilnojamą daiktą. Tad ji visame namo pridavimo procese vaidina didelę rolę.

Kaina

Priklauso nuo objekto dydžio, sudėtingumo, reikalingų terminų. Susisiekite su mumis ir pateiksime Jums geriausią pasiūlymą.

Daugiau apie statinių kadastrinius matavimus

Statinių ir patalpų kadastrinius matavimus gali atlikti tik atestuoti specialistai. Jei norite pasitikrinti ar susidūrėte su tinkamos kvalifikacijos specialistu – įsitikinkite tuo patikrinę informaciją nacionalinės žemės žemės tarnybos puslapyje čia.

Statinių bylos rengiamos remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Šio įstatymo galiojančią versiją visada galite rasti čia.

Pagrindinės nuostatos, taikomos matuojant statinius:

Pastatą gali sudaryti:

antžeminė dalis – pastato dalis, esanti virš esamo žemės paviršiaus;
požeminė dalis – pagrindinio pastato dalys, kurios nepriskiriamos antžeminėms pastato dalims.

Pastato antžeminis aukštas – pastato aukštas, kurio patalpų ar didesnės jų dalies grindų paviršiaus altitudė yra ne žemiau kaip pusė patalpos aukščio nuo statinio (pastato) statybos zonos žemės paviršiaus vidutinės altitudės.

Pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių.

Pusrūsis (cokolinis aukštas) – antžeminė pastato dalis, kurioje patalpų ar didesnės jų dalies grindys yra žemiau statinio (pastato) statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės, bet ne žemiau kaip pusės patalpų aukščio.

Rūsys – požeminė pastato dalis, kurioje patalpų grindys yra žemiau statinio (pastato) statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės daugiau kaip pusė patalpų aukščio.

Gyvenamosios paskirties pastato priestatu gali būti:

gyvenamojo namo nešildomos pagalbinės patalpos, pastatytos jo šildomų atitvarų išorinėje pusėje (pvz., prieangis);
vėliau pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į šį statinį.

Garažas, pristatytas prie gyvenamojo namo ir turintis tiesioginį (įėjimas iš pastato ir kt.) ar netiesioginį (balkonas virš pristatyto pastato ir kt.) ryšį su juo, laikomas šio namo priestatu.

Negyvenamosios paskirties pastato priestatai turi turėti bent vieną bendrą sieną, nors juose gali ir nebūti įėjimų iš vieno į kitą.

Garažas ir pagalbinio ūkio reikmėms skirtas statinys, pristatyti prie sodo namo ir turintys tiesioginį (įėjimas iš pastato ir kt.) ar netiesioginį (balkonas virš pristatyto statinio ir kt.) ryšį su juo, laikomi šio namo priestatais.

Pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).

Pagrindiniai reikalavimai kadastrinių bylų brėžiniams

Pastatai ir juose esančios patalpos matuojami ir žymimi abrise laikantis šių reikalavimų:

braižant pastatų aukštų abrisus galima naudoti statybinius brėžinius, projektus ar kitą medžiagą. Abrise nurodomos visos pastato aukšto detalės. Kai nėra galimybės abrise aiškiai pažymėti visų plano detalių, išnašas galima daryti stambesniu masteliu;
sudarant abrisą pirmiausiai braižomas pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomas vidaus patalpų planas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra laikančiosios, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras. Po to pažymimos durys, langai (stoglangiai), krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, santechnikos įrenginiai, laiptai ir kiti smulkūs elementai;
jei pastato aukštų (taip pat požeminių) išorinių sienų ilgis nevienodas, jis matuojamas atskirai ir matmenys įrašomi kiekvieno aukšto abrise;
iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų, išskyrus nurodytų Taisyklių 74.9 papunktyje, matmenis, pagal visą pastato perimetrą;
iš išorės pagrindinis pastatas ir priestatai matuojami 1,00–1,50 m aukštyje virš pamato, rūsys – prie žemės paviršiaus;
sienos, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgis apskaičiuojamas susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius;
pasvirusios atitvaros iš išorės matuojamos virš pamatų;
daugiaaukščių pastatų langai (durys), kurie yra vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį, matuojami tik pirmame aukšte. Jei langai (durys) išdėstyti ne pagal vieną ašį arba skirtingi jų matmenys, matuojama kiekviename aukšte atskirai iš pastato vidaus ar iš išorės;
pastato išorėje esantys piliastrai ir išsikišimai iki 10 cm abrise nežymimi ir nematuojami;
medinių pastatų kertės į sienų ilgį neįskaičiuojamos;
patalpos vidaus matavimai atliekami, kai patalpa yra atskirta nuo likusios pastato dalies ir (arba) išorės atitvaromis;
iš vidaus pastato patalpos matuojamos visu patalpos perimetru 1,00–1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis;
pastogės patalpose esančios sienos, kurių aukštis mažesnis negu 1,00 m, matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių;
pasvirusios atitvaros matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių;
langų ir lauko durų angų matmenys matuojami išorinėse lauko atitvarų plokštumose;
įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus;
nustatomi bendri laiptinių, laiptų aikštelių matmenys, laiptatakių kryptis, laiptelių skaičius;
abrise žymimi visi krosnių, kaminų, nišų ir kt. iškilimai, didesni negu 5 cm;
abrise punktyrine linija pažymima stoglangio horizontali projekcija;
matuojant nestačiakampes patalpas būtina išmatuoti įstrižaines ir (ar) kitus ilgius charakteringuose taškuose. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės;
matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storį. Ten, kur nėra angų, matuojama tarp tam tikrų taškų iš pastato išorės ir vidaus, o skirtumas tarp jų yra sienos storis;
apvalių krosnių, židinių ir kolonų matuojamas perimetras ar lanko ilgis ir kiti matmenys, o diametras apskaičiuojamas;
gamybinės paskirties pastatuose matuojami virš grindų esantys įrengimų pamatai, ventiliacijos kanalai ir kitos statybinės konstrukcijos.

Santechnikos įrengimai, šildymo katilai, dujinės ir elektrinės viryklės ir kt. nematuojami, abrise jų buvimo vieta pažymima apytiksliai.

Pastato inžinerinių sistemų elementai (vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemų vamzdžiai, centrinio šildymo sistemų radiatoriai) nematuojami ir abrise nežymimi.

Pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama atskiru Kadastro objektu, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys, reikalingi užpildyti privalomas pastato kadastro duomenų formas. Neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju.Atlikus matavimus būtina patikrinti, ar jie atitinka vidaus ir išorės sienų matmenis. Tuo tikslu patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda. Dėl sienų išlinkimo ir kitų priežasčių gali būti gaunama paklaida.

Leidžiamos matavimų paklaidos apskaičiuojamos pagal taisyklėse nurodytas formules.

Susisuko galva? 🙂 Tiesiog patikėkite reikalus profesionalams. Susisiekite su mumis.